Senjorų rankdarbių būrelio pažintinė-edukacinė išvyka į Žemaitiją

2018 06 08

Vykdant Lietuvos kultūros tarybos iš dalies finansuotą projektą „Puoselėti Lietuvą savyje: tradiciška ir nauja“, Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Bibliografijos-informacijos skyriaus Senjorų rankdarbių būrelio moterys, projekto veiklose dalyvaujantys bibliotekininkai ir bibliotekos bičiuliai vyko į kelionę, skirtą Žemaitijos tautinio, istorinio ir kultūros paveldo pažinimui. Keliautojus lydėjo kraštotyrininkė, gidė Elvyra Balčiūnaitė.

Pirmiausia nuvykome į Varnius, į Žemaičių vyskupystės muziejų, įkurtą buvusiuose Žemaičių kunigų seminarijos rūmuose. Čia telkėsi iškiliausios Lietuvos dvasininkijos, kultūros asmenybės: Mikalojus Daukša ir Motiejus Strijkovskis, vyskupai Merkelis Giedraitis, Juozapas Arnulfas Giedraitis, Kazimieras Pacas, Antanas Tiškevičius ir daugelis kitų. Šiuose rūmuose dirbo garsusis vyskupas, visuomenininkas, istorikas bei rašytojas Motiejus Valančius, kurio veiklos metu Varniai tapo blaivybės sąjūdžio centru. Muziejaus darbuotoja smagia žemaitiška tarme papasakojo apie muziejuje saugomus eksponatus. Dėmesį patraukė reta senovinių porceliano indų kolekcija, kurią muziejui padovanojo Biržuvėnų dvaro savininkė. Įdomi muziejuje saugoma kryždirbystės tradicijomis garsėjančio Žemaitijos regiono koplytstulpių maketų ir fotografijų kolekcija. Visus sudomino pasakojimas apie seniausio muziejaus eksponato atsiradimą: daugiau nei 400 metų senumo sidabrinę monetą iškapstė muziejaus darbuotojo šuniukas.

Kitas aplankytas objektas – Varnių katedra, dabartinė Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčia, pastatyta 1691 m. Čia grožėjomės įspūdingais XIX a. vargonais, apžiūrėjome Žemaičių vyskupų portretus, senovinius kanauninkų suolus ir Šv. Emilijos relikviją. Katedra įdomi ir tuo, kad tai – panteonas, kur palaidota apie 10 Žemaičių vyskupų, tame tarpe ir Merkelis Giedraitis bei bažnyčios fundatorius Kazimieras Pacas. Daugiau informacijos suteikti maloniai sutiko bažnyčios kunigas, kuris mus palydėjo į bažnyčios požemius. Čia stiklu dengtuose karstuose ilsisi balzamuoti Lietuvos didikų, vyskupų Simono Mykolo Giedraičio ir Juozapo Arnulfo Giedraičio palaikai.

Pailsėti ir užkąsti gidė Elvyra pasiūlė prie vaizdingo Lūksto ežero. Ji papasakojo, kad šis ežeras yra susidaręs buvusio ledo luito vietoje, jo gylis siekia iki 11 m., ir kalbama, kad audringu metu jo pakrantėse galima rasti gintaro.

Pakeliui į Kražius pravažiavome Šatrijos Raganos kūriniuose aprašytą seną medinį Užvenčio dvarą ir stabtelėjome prie senovinio vandens malūno, kuriame į vieną dermę susipynė garbinga istorija ir komfortiška šių dienų aplinka. Šią vietovę supa gražiai sutvarkytas parkas, papuoštas čia vykstančių plenerų dalyvių darbais. Moterys norėjo nusifotografuoti prie besisupančio angelo skulptūros, vaizdingu liepteliu kėlėsi į salelę paliesti laimę nešančių metalinių gervių. Užvenčio dvaro parko pakraštyje pamatėme stovinčią medinę koplytėlę su šventųjų Povilo, Marijos, Julijos ir Jono Nepomuko skulptūrėlėmis, skirtomis Užvenčio šviesuoliams – Povilui Višinskiui, Marijai Pečkauskaitei-Šatrijos Raganai, Julijai Žymantienei-Žemaitei ir Jonui Smilgevičiui.

Atvykus į Kražius, 2018 m. Mažąją Lietuvos kultūros sostinę, aplankėme Kražių kolegiją, kurios restauruotame pastate įsikūręs daugiafunkcinis Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus kultūros centras. Šis pastatas – tai išlikusi XVII a. pr. statyto didžiulio jėzuitų pastatų komplekso dalis. Ekskursijos metu daug sužinojome apie Kražių kolegiją, ne tik kaip apie to meto garsią švietimo įstaigą, bet ir kaip apie jėzuitų mokslinės ir kultūrinės veiklos centrą. Po ekskursijos keliautojų laukė edukacinis užsiėmimas „Žemaitiška vakaruški“, supažindinantis su Žemaitijos etnografinio regiono papročiais, dainomis, muzika ir kalba. Edukacijos metu buvo šokama, dainuojama, mokomasi groti liaudies instrumentais ir vaišinamasi žemaitišku kastiniu su bulvėmis, užsigeriant žemaitiška gira. Žemaitiško kastinio gaminimas mums pasirodė sudėtingas ir ilgas procesas. Užsiėmimo dalyviai buvo sužavėti šeimininkų linksmumu, vaišingumu, puošniais tautiniais drabužiais.

Kražiuose aplankėme bažnyčią, kurią caro valdžia siekė uždaryti, tačiau patyrė nepaprastą vietos žmonių pasipriešinimą. Šis įvykis tapo simboliu, ginant katalikų tikėjimą ir lietuvybę, pavadintas Kražių skerdynėmis ir yra aprašytas Jono Marcinkevičiaus romane. Bažnyčioje yra vieni didžiausių Žemaitijoje vargonai, įsiminė įspūdingi paveikslai, vaizduojantys Kristaus kančios kelią.

Kelionės pabaigoje dar stabtelėjome prie dviejų piliakalnių. Užkopėme į legendomis ir paslaptimis apipintą Medžiokalnį, ant kurio senovėje stovėjusi deivės Medeinės statula, kūrenosi šventoji ugnis, čia jodinėdavę ir medžiodavę Lietuvos didikai. Akmeninių pakopų laiptais pakilome ir į Vytauto kalną. Pasakojama, kad čia buvęs alkas – pagonių kulto vieta, kurioje stovėjo aukuras, kūrenosi šventoji ugnis, dievams ir protėviams buvo aukojamos aukos, buvusios ir pagoniškos kapinės. Vėliau ant kalno Didysis kunigaikštis Vytautas liepė pastatyti vieną pirmųjų krikščioniškų bažnyčių, kurios šiuo metu išlikę tik pamatai. Čia tebestovi mūrinė varpinė.

Iš kelionės grįžome daug sužinoję apie Žemaitiją ir jos žmones, kupini gražių įspūdžių ir potyrių.

 

Informaciją parengė Bibliografijos-informacijos skyriaus darbuotojos Eugenija Mačiulienė ir Eglė Tarasevičienė

 

 

 

GALERIJA