Europos dienai - diskusija-dialogas „Kultūros paveldo suvokimas modernizacijos laikmetyje“ Bibliografijos-informacijos skyriuje

2018 05 11

Gegužės 7 dieną Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Bibliografijos-informacijos skyriuje įvyko jau tradiciniu tapęs renginys – Europos dienai skirta jaunimo diskusija. Šiemet buvo surengta diskusija-dialogas „Kultūros paveldo suvokimas modernizacijos laikmetyje“.

Renginyje dalyvavo „Romuvos“ gimnazijos mokiniai (mokyt. G. Trinkaitė), su jais bendravo ir įžvalgomis apie kultūros paveldą, jo reikšmę bei išsaugojimo problemas dalinosi archeologė, muziejininkė doc. dr. Birutė Salatkienė, Šiaulių miesto garbės pilietis, kraštotyrininkas, menotyrininkas, prof. habil. dr. Vytenis Rimkus, Šiaulių profesinio rengimo centro Prekybos ir verslo skyriaus profesijos mokytojos Birutė Prišmantienė ir Jurga Džiautienė bei moksleiviai Virginijus Liukas ir Zita Ruškienė. Diskusiją šauniai vedė „Romuvos“ gimnazijos abiturientas Jaunimo Europos komandos narys Bernardas Jauga.

Pirmiausia buvo pristatyti renginio dalyviai ir diskusijos tema, pademonstruotas trumpas vaizdo įrašas, reprezentuojantis 2018-uosius – Europos kultūros paveldo metus, kurių šūkis – „Mūsų paveldas: praeitis pasitinka ateitį“. Po to apibrėžti kultūros paveldo sąvoką ir supažindinti su skirtingomis jo formomis buvo paprašyta doc. dr. B. Salatkienės. Ji kalbėjo jaunimui, kad kultūros paveldas yra tai, ką turime iš seniau ir kas turi vertę – nemažėjančios vertės objektai. XIX a. tauta buvo atrandama ir pripažįstama kaip bendrystė, ir tos bendrystės raida yra vertinga, paliekanti pėdsakus. Kultūros paveldo fiksavimas prasidėjo nuo bažnyčių ir pilių Vokietijoje. Vėliau išsivystė paveldosauga kaip paveldo objektų apsauga nuo sunaikinimo ir įvairių rekonstrukcijų. Archeologė priminė, kad kultūros paveldas gali būti kilnojamasis ir nekilnojamasis, materialus ir nematerialus. Tačiau svarbiausia kultūros paveldo savybė – kiekviena karta jame randa tai, kas jai svarbu ir reikšminga. Renginio vedantysis B. Jauga atkreipė susirinkusiųjų dėmesį, kad kultūros paveldas puikiai reprezentuoja Lietuvą užsienio šalyse, nes turėti į Pasaulio paveldo sąrašą įrašytų kultūros paveldo objektų – garbė kiekvienai valstybei. Prof. habil. dr. V. Rimkus kalbėjo, kad dėl kultūros paveldo kyla daug diskusijų: ar reikia atstatinėti buvusius istorinius pastatus ir kitus paveldo objektus, nuo kurio momento tas objektas laikomas saugotinu? Pavyzdžiui, Gedimino kalnui Vilniuje iškilo grėsmė iškirtus medžius, kuomet buvo grąžinta senoji – gynybinė – šio piliakalnio paskirtis. Tačiau visuomenės atmintyje šis kalnas įsitvirtino apaugęs medžiais, ir dažnam kyla nepasitenkinimas dėl įvykdytos pertvarkos. Profesorius pabrėžė, kad paveldo objektas, visada iškelia daugybę problemų: egzistavimo, istorinės atminties ir kt. Jis priminė, kad Kryžių kalnas nebuvo įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, nes tai yra nuolat kintantis objektas, ir niekas negali numatyti jo funkcionavimo kaitos. Profesorius atkreipė diskusijos dalyvių dėmesį, kaip kinta šalies peizažas: nebėra kaimui būdingų lauko darbų vaizdų – šienapjūtės, rugiapjūtės, vienkiemių, tradicinių lietuviškų sodybų su daržinėmis, jaujomis. Taigi, Lietuvos kultūros paveldas yra daugiaplanis, daugiareikšmis. Jį būtina saugoti, ir ne vien tik materialųjį, o ypač – liaudies kūrybą, dainas. Reikia pasipriešinti beprasmiam naikinimui ir griovimui. Po to buvo diskutuota apie tai, kaip kultūros paveldą suvokia jaunoji karta, koks yra jaunimo mėgstamiausias kultūros paveldo objektas. Šiaulių profesinio rengimo centro Prekybos ir verslo skyriaus atstovai kalbėjo apie lietuviškąjį kulinarinį paveldą ir valgymo kultūros kitimą. Čia nebuvo apsieita ir be linksmų istorijų. Po to ŠPRC jaunasis konditeris Virginijus Liukas pristatė savo pagamintus ir tautiniais motyvais papuoštus keksiukus, jais pavaišino visus renginio dalyvius.

 

Parengė Bibliografijos-informacijos skyriaus vyresn. bibliografė Eugenija Mačiulienė

 

GALERIJA