Bibliotekos senjorų rankdarbių būrelio užsiėmime aptarti naujausi lietuvių istoriniai romanai

2018 04 23

Balandžio 17 d. Bibliografijos-informacijos skyriuje į užsiėmimą susirinkusios Rankdarbių būrelio moterys pirmiausia aptarė einamuosius reikalus ir būsimus renginius, o kadangi tąkart kitokių veiklų nebuvo numatyta, tai bibliotekos darbuotojos pasiūlė pasikalbėti apie knygas. Juk senjorų edukaciniai užsiėmimai vyksta bibliotekoje, tad prisiliesti prie knygos čia yra tiesiog neišvengiama: ir užsiimant menine kūryba, ir ieškant naujų idėjų, o ir grožinę literatūrą skaityti daugelis mėgsta.

Kadangi 2018-ieji yra paskelbti Valstybės atkūrimo šimtmečio metais, tai nenuostabu, kad šiemet ypatingo dėmesio prašosi leidiniai, atspindintys Lietuvos valstybingumo istoriją bei istorines asmenybes. Netrukus bibliotekos lankytojų laukia susitikimas su rašytojomis Jolita Herlyn ir Gina Viliūne, kuri šiuo metu yra viena iš populiarių ir skaitomiausių istorinių romanų autorių. Užsiėmimo metu būsimą renginį ir rašytojų kūrybą trumpai pristatė Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Laimutė Šileikienė. Ji supažindino senjoras su naujausia G. Viliūnės knyga „Anos lobis“. Buvo prisiminta, kad gavus prašymą parinkti medžiagos Pakruojo dvaro edukaciniams užsiėmimams iš Lietuvos didikų gyvenamosios aplinkos, bibliotekininkės, kaip vieną iš tokios informacijos šaltinių, rekomendavo G. Viliūnės istorinį romaną „Imperatoriaus meilužė“.

Po to Bibliografijos-informacijos skyriaus darbuotoja Eugenija Mačiulienė pristatė naujausią Renatos Šerelytės romaną „Raganos širdis: paslaptingoji Barboros Radvilaitės ir jos patikėtinės Magdalenos istorija“. Tai knyga, pasakojanti apie LDK didikės Barboros Radvilaitės ir Lenkijos karaliaus, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto gyvenimą ir likimą – vieną gražiausių ir liūdniausių meilės istorijų, iki šių dienų dengiamą paslapties šydo, kurį praskleisti jau ne kartą bandė ir tebebando istorijos tyrinėtojai ir rašytojai. Knygos pristatymas ir prasidėjo nuo trumputės tokių leidinių apžvalgos. Buvo priminta, jog dramą „Barbora Radvilaitė“ rašė Balys Sruoga , tačiau ji taip ir liko nebaigta, tarybiniu laikotarpiu didžiulio visuomenės susidomėjimo sulaukusi Juozo Grušo istorinė-poetinė drama „Barbora Radvilaitė“ vėliau buvo ekranizuota, o Nacionalinis Kauno dramos teatras pagal ją pastatė spektaklį. Senjoroms buvo parodyti leidiniai iš bibliotekos fondų: vienas seniausių kūrinių – Sofijos Tyzenhauzaitės (1790-1878) „Barbora Radvilaitė“, Edmundo Malūko istorinis romanas „Karalienė Barbora“, Marijos Matuškaitės mokslinis veikalas „Karalienė Barbora ir jos atvaizdai“, Halinos Auderskos romanas „Karalienė Bona“, įvairiomis spalvomis nušviečiantis dažnai tik tamsiajai istorijos pusei priskiriamą Žygimanto Augusto motinos Bonos Sforcos asmenybę, R.ir A. Ragauskų studija „Barboros Radvilaitės laiškai Žygimantui ir kitiems“, Gintaro Kaltenio „Valdovų meilės keliu: žygis žemaitukais į Krokuvą“.

Knygos „Raganos širdis“ autorė rašytoja Renata Šerelytė moterims buvo smagiai pristatyta Jono Strielkūno eilėraščiu „O Šerelytė žuvį darinėja“. Kalbant apie romane „Raganos širdis“ aprašomas asmenybes, su susidomėjimu buvo išklausyti Juditos Vaičiūnaitės eilėraščiai iš poezijos rinktinės „Po ūkanotu atminties dangumi“ CD, kuriuos skaito aktorė Jūratė Viliūnaitė: „Elžbieta iš Habsburgų“, „Karalienė Bona“, „Mikalojus Radvila Rudasis, Mikalojus Radvila Juodasis“, „Kotryna iš Habsburgų“, „Žygimantas Augustas“, „Barbora Radvilaitė“, „Nežinomas dailininkas“. Aptarta knygoje įsipynusi ir išmoningai plėtojama paslaptingos moters – Magdalenos – linija ir vaizdavimo ypatumai, skaitytos ištraukos.

 

Parengė Bibliografijos-informacijos skyrius

 

 

GALERIJA