Lieporių bibliotekoje sueiga – vakaronė „Mūsų dangoraižis – liftas iš XX į XXI amžių“

2018 01 22

Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Lieporių filiale vyko susitikimas iš ciklo „Po Lieporių stogais“ su Tilžės g. 34 namo gyventojais.

Sauliaus ir Vilmos Stasiūnų, Tilžės g. 34 gyventojų, atsiliepimas apie susitikimą:

„Gyvename Tilžės g. 34 name, kuris šių metų gruodį suskaičiuos 45-us gyvenimo metus. Namas įžymus tuo, kad jo įrengimo pabaiga vainikavo pirmojo Lieporių rajono statybos pabaigą (nuo Aukštabalio iki Statybininkų gatvės). Ypatingas ir tuo, kad sudarome gražiausią Šiaulių dangoraižių eilę ir mums nuo 1973-ųjų metų tokio aukščio statinių pavydi visi „senieji“ Šiauliai... Gyvename patogiai, todėl norinčių čia įsikurti netrūksta ir šiandien.

Palyginus mus ir senąjį Lieporių kaimą, gyvename ne kaimynas prie kaimyno, o kaimynas „ant“ ar „po“ kaimynu. Vietoje bendros laiptinės – liftas... Todėl susitikti, susipažinti, pakalbėti progų būna rečiau, nei prieš pusę amžiaus kaime... Tad jau antrus metus iš eilės paskyrėme vieną žiemos vakarą, kad pabendrautume mus svetingai priimančioje Lieporių bibliotekoje.

Šį kartą į sueigos - vakaronės kvietimą atsiliepė ne tik dabartiniai namo gyventojai, bet ir anksčiau čia gyvenę bei kaimynai iš gretimų namų. Štai gretimo namo gyventoja Elvyra Užkuraitienė pasakojo apie 1968 metus, kai mūsų namą dar tik statė. Pasižiūrėję videofilmą apie 1975 metų Šiaulius, „nėrėme“ į prisiminimų kaleidoskopą: kaip buvo skiriami butai, veikė ir neveikė liftai, kaimynas saugojo kaimyną, šventė Naujuosius metus, rinkosi talkose, gimė ir užaugo vaikai, pralėkė daug gražių dienų... Iš dalyvių pasakojimų suradome pirmuosius namo gyventojus – Vaclovą Vingrą bei Mindaugą Stakvilevičių. Beje, signataras yra ir pats vyriausias. Jam 87-eri! O jauniausiai vakaronės dalyvei Rugilei – dar tik septyni mėnesiai. Jos tėveliai – Tomas ir Eglė – mūsų namo 2017 metų naujakuriai!

Mūsų gyvenimo istorijos dingtų vėjyje, jei ne nuoširdus ir kruopštus kraštotyrininkės Nijolės Petraitytės dėmesys. Susirinkusiems ji pristatė namo ir Lieporių bibliografinę istoriją: knygas, leidinius, straipsnius, fotografijas. Atskirame stende surinktas informacijos lobynas apie įžymųjį pedagogą, muziką, rašytoją, tėvą, kaimyną, maestro Stasį Žalalį. Gilesnei pažinčiai su šio iškilaus žmogaus kūrybiniu palikimu būtinai ir vėl užsuksime į Lieporių biblioteką.

Džiugina mus ir dabartis. Tarsi ruošiantis namo jubiliejui, gyventojams pritarus ir aktyviai darbuojantis „Pietinio būsto“ administratorei Laimutei Vainauskaitei, atnaujinome visą pirmąjį aukštą: sienas, duris, spynas, pašto dėžutes ir šviestuvus, tad dabar svečius pasitinkame didžiuodamiesi mūsų būstu nuo pat slenksčio. Vakaronė – ne ūkinis susirinkimas, tad labai malonu, kad Laimutė rado laiko tiesiog maloniam pasišnekučiavimui su tais, kurie ir darbo, ir netgi poilsio metu, nuolat kreipiasi su kasdieniniais rūpesčiais.

Kaip greitai bėga laikas! Ypač, kai leidžiame jį tarp bendraminčių, kaimyniškai. Tada ir arbata skanesnė, ir pyragų daug daugiau, nei namuose... Dėkojame Lieporių bibliotekos šeimininkėlei Reginai Vertelienei už plačiai atvertas bendravimui erdves, rūpestį ir dideliu, ir pačiu mažiausiu svečiu. Vėl norėsime čia sugrįžti.                 

Istorikai perspėja: „Žmonės, kurie nežino istorijos – nemato ateities“. O mes – kitokie! Tad ir sau, ir kaimynui, ir svečiui pagarbiai ir tiesiai sakome: „Čia gyvename mes, čia – dangoraižis, iš kurio matosi ateitis, čia – saulėti Lieporiai“.

 

 

GALERIJA