Paskaita „Dvi asmenybės iš spaudos draudimo meto: Matas Slančiauskas ir A. Jakštas-Dambrauskas“

2016 06 22

Paskaitą parengė bibliotekininkė, knygnešystės tyrinėtoja Nijolė Petraitytė. Lektorė susirinkusiems papasakojo apie XIX amžiaus pabaigos kūrėjus, kultūrininkus, labai skirtingas asmenybes Aleksandrą Dambrauską ir Matą Slančiauską. Pirmasis – kunigas, karštas katalikybės sergėtojas, kitas - siuvėjas, laisvamaniškų pažiūrų skleidėjas. Tačiau abu buvo kovotojai už laisvą lietuvišką žodį.

Kaip literatus juos jungė liaudiškosios kultūros skleidimo tema, abu buvo dainų nešėjai, tautos prūsintojai. Pamėgti tuometiniai simboliai: dainų nešėjas, dainų skrynelė (kaip ir bendraamžio latvio Krišjano Barono ) rodė jų veiklos nuostatas. Kalbų įvairovę abu patyrė nuo jaunumės – Šiaurės Lietuvos pakraštyje, kur skambėjo šalia lietuvių latvių, rusų, jidiš kalbos.

Tais gūdžiais carizmo metais Baltstogėje (dab. Lenkijoje) gimė ir esperanto kalba. Ji taip pat buvo caro valdžios persekiojama. A. Dambrauskas ir M. Slančiauskas – pirmieji iš lietuvių tarptautinės kalbos populiarintojai. Pirmasis lietuviškas esperanto kalbos vadovėlis ,,Mokintuvė terptautiškos kalbos” 1890-aisias gimė A. Dambrauskui esant tremtyje Ustiužnoje (Novgorodo gubernija) ir buvo išleistas Tilžėje. Yra žinių, kad savo kraštiečius esperanto kalbos mokė šviesuolis M. Slančiauskas.

Į dvikalbę paskaitą susirinko Lieporių bibliotekos bičiuliai, esperantininkų klubo ,,Rūta" nariai ir esperanto kalbos pagrindų klausytojai.

Paskaita parengta vykdant projektą „Visuomeninė mokykla bibliotekoje 2“.

logo