Suomijos bibliotekos iš arčiau

2016 11 08

Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacija kartu su partneriais – Lietuvos savivaldybių bei Apskričių viešųjų bibliotekų asociacijomis ir Suomijos Helsinkio miesto biblioteka, įgyvendindama Lietuvos kultūros tarybos dalinai finansuojamą projektą, 2016 m. rugsėjo 18–25 dienomis pakvietė viešųjų bibliotekų vadovus, kitus bibliotekų specialistus bei projekto partnerius dalyvauti tarptautiniuose gerosios bibliotekų patirties susitikimuose „Biblioteka šiuolaikinio verslo erdvėse“ Suomijos bibliotekose. Išvykoje dalyvavo 46 Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų vadovai, specialistai, projekto partnerių atstovai.

Susitikimai vyko 6 Suomijos bibliotekose: Helsinkio miesto bibliotekos Rikhardinkatu, Töölö filialuose, Helsinkio universiteto, Espoo miesto bibliotekos Sello, Tampere miesto Koilliskeskus padaliniuose, Turku miesto bibliotekoje.
Rikhardinkatu biblioteka, atidaryta 1882 metais, yra vienas seniausių Helsinkyje iki šiol naudojamų kultūros pastatų. Tai pirmoji viešoji biblioteka Skandinavijoje. Iki 1986 m. ji buvo pagrindinė biblioteka, dabar yra kaip miesto bibliotekos filialas. Biblioteka specializuojasi vizualiniuose menuose. Kiekvieną mėnesį organizuojamos parodos dviejuose bibliotekos aukštuose, vyksta koncertai, madų demonstravimai, šokių vakarai, knygų skaitymai įvairiomis kalbomis. Ši biblioteka turi unikalų meno skyrių, palaikomą Helsinkio dailininkų asociacijos. Šiame skyriuje už mėnesinį mokestį galima išsinuomoti patinkamą meno kūrinį.

Töölö biblioteka yra Helsinkio miesto bibliotekos filialas. Įkurtas 1898 m., o 2016 m. rugpjūčio 20 d. atidarytas po ilgiau nei dvejus metus trukusios renovacijos. Siūlomos naujos paslaugos – mokytis naujų veiklų kartu: mokytis groti muzikos instrumentais (gitara, kanklėmis), šiaurietiško ėjimo, įkurtos įvairios erdvės žaisti, siūti. Lankytojai – vaikai, tėvai, senjorai, studentai, darbininkai, skaitytojų klubai. 70 proc. renginių organizuoja patys lankytojai. Biblioteka aprūpinta patogiais baldais įvairioms veikloms, lankytojams prieinamos atviros terasos, tylios salės mokymuisi. Biblioteka turi 8 tūkst. el. knygų, e. žurnalų, audio priemonių. Mieste gyvena daug estų, todėl yra ne tik suomių, bet ir estų knygų klubai. Renginiai vaikams organizuojami suomių ir švedų kalbomis. Numatoma įkurti suomių kalbos kavinę užsieniečiams, namų darbų klubą moksleiviams, organizuoti skaitymą šunims, skirtą vaikams su dislekcijos problemomis.

Espoo miesto bibliotekos Sello padalinys – tai didelių erdvių biblioteka. Pirmame aukšte šalia muzikos skyriaus yra didelė įvairių veiklų erdvė. Čia, be kompiuterių ir spausdintuvų, yra daugybė įvairių kitų įrenginių: 3D spausdintuvai, skeneris, laminavimo aparatas, vaizdo apdorojimo įrenginys, skaitmeninimo įrenginys, įrenginys užrašams ir piešiniams daryti ant marškinėlių, maišelių, ženklelių gaminimo aparatas, siuvimo mašina, overlokas, muzikos kūrimo įranga ir kt. Čia galima patiems savarankiškai ar su darbuotojo pagalba mokytis ir kurti. Keturis kartus per savaitę organizuojami mokymai, kaip naudotis šia įranga. Visa tai nemokamai. Kartą per savaitę vyksta IT dirbtuvės, kurių metu darbuotojai atsako į visus klausimus, susijusius su kompiuterių, planšečių, išmaniųjų telefonų naudojimu.

Šioje bibliotekoje yra labai gausus muzikos dokumentų fondas: knygos, natos, žurnalai, CD, DVD. Galima klausytis muzikos vietoje ar neštis garso įrašus į namus. Galima užsisakyti profesionalą, kuris gali padėti susigaudyti pasaulio muzikoje, gali sudaryti siūlomų pasiklausyti muzikos kūrinių sąrašus. Yra 2 kambariai, kuriuose galima groti pianinu (suaugusiems ir vaikams). Galima užsisakyti 4 valandoms per savaitę. Muzikos studija gali naudotis tik bibliotekos vartotojai nuo 15 metų, turintys skaitytojo pažymėjimą ir užsisakę iš anksto.

Du kartus per savaitę bibliotekoje veikia Suomių kalbos kavinė, kurioje norinčius išmokti suomių kalbos moko bibliotekos savanoriai.

Helsinkio universiteto biblioteka, kaip ir kitų Suomijos universitetų bibliotekos, yra atvira visuomenei. Universitete galima pasirinkti studijuoti 300 studijų dalykų. Biblioteka įsikūrusi 9 aukštuose, kituose dviejuose pastato aukštuose – verslo įstaigos. Bibliotekos plotas – 14 tūkst. m². Biblioteka siūlo per 1000 vietų darbui. Per dieną bibliotekoje apsilanko iki 9 tūkst. lankytojų, išduodama apie 1700 knygų, 6700 e. žurnalų. 2015 m. bibliotekoje lankėsi 2,1 mln. lankytojų, išduota 410 tūkst. įvairių dokumentų. Biblioteka bendradarbiauja su Vilniaus, Kauno, Klaipėdos universitetų bibliotekomis. Ji gausiai automatizuota: dokumentų išdavimas, grąžinimas.

Tamperės miesto bibliotekos padalinys Koilliskeskus įsikūręs daugiafunkcinės paskirties centre kartu su motinos ir vaiko sveikatos klinika, jaunimo paslaugų tarnyba, parduotuve. Miesto taryba, privatus sektorius ir patys gyventojai yra šio modelio rėmėjai. Biblioteka pastatyta per 1 metus ir 3 mėnesius, atidaryta 2016 m. rugsėjo 2 d. Plotas – 1608 m². Kitais metais šalia bibliotekos, kitame pastate, bus atidaryta nauja klinika, kuri taip pat priklausys šiam centrui. Šių įstaigų lankytojas gali naudotis visomis paslaugomis. Užėjęs į kliniką, gali lankytis bibliotekoje, užeiti į parduotuvę. Pagrindiniai lankytojai – jaunos šeimos, jaunimas, senjorai. Bibliotekinė erdvė labai gyvybinga, nes čia vyksta renginiai įvairioms grupėms. Dirba 6 dienas per savaitę. Yra treniruoklių salė, muzikos kambarys, mažų vaikų problemoms spręsti skirta konsultacijų patalpa, jaunimo erdvė, nuomojama salė, susitikimų kambariai, parodų salė. Bibliotekoje vyksta dirbtuvės jaunimui, skaitymo valandos vaikams, info sesijos tėvams, susitikimai su knygų autoriais, šokių renginiai, knygų aptarimai, mokoma rankdarbių. Centre dirba 9 bibliotekininkai, 8 darbuotojai su jaunimu, 5 seselės vaikų klinikoje, šeimų konsultantas, budintis gydytojas. Numatomas dar vienas darbuotojas, kuris teiks gido paslaugas. Visoms centro įstaigoms svarbu suderinti šių įstaigų darbą, darbuotojai turi specialią aprangą.

Turku miesto biblioteka turi 23 filialus. Šiose bibliotekose kasmet vyksta apie 2 tūkst. renginių. Nuo 2010 m. Turku miesto biblioteka yra populiariausia Suomijoje. Biblioteką sudaro 2 pastatai, kurie statyti 1903 ir 2007 metais. Senasis pastatas 2008 m. renovuotas. Turi mobilias bibliotekas, kurios aptarnauja mokyklas, senjorų namus, neįgaliųjų organizacijas. Mobilios bibliotekos keičia knygas 1–2 kartus per dieną, priklauso nuo to, kur važiuoja. Galima knygas užsisakyti iš anksto, jas atveža. Bibliotekoje dirba įvairių specialybių darbuotojai, ne vien bibliotekininkai. Yra archeologas, inžinierius, kalbų specialistai. Apsilankymų skaičius daug didesnis už išdavimą, nes lankytojai lankosi ne vien knygų pasiimti, bet ir laisvalaikį praleisti. Čia vyksta koncertai, paskaitos. Nėra specialių salių renginiams, yra perstumdomi baldai ir sukuriamos erdvės. Menininkai, koncertuodami bibliotekoje, ima mažesnį mokestį, negu koncertuodami koncertų salėse. Rašytojai atvyksta nemokamai. Stengiamasi, kad renginiai truktų 20–30 min., kad lankytojai vėl galėtų laisvai naudotis esama erdve. Tokie renginiai vyksta ir filialuose.

2018 m. pabaigoje numatoma pastatyti naują centrinę biblioteką Helsinkyje. 2012–2013 metais buvo siekiama sutelkti įvairių šalių architektus, kad jie sukurtų naujos bibliotekos koncepciją. Buvo pateikti 45 projektai, kuriuos gyventojai galėjo pamatyti ir balsuoti. Galutiniam balsavimui buvo atrinkti 6 projektai. Būsimos bibliotekos plotas 10 tūkst. m², numatoma 10 tūkst. lankytojų per dieną, 2,5 mln. – per metus, fondas – 140 tūkst. vnt., ilgos darbo valandos nuo 8 iki 22 val. Pirmame aukšte numatoma registratūra, kino salė, renginių salės, antrame – skaityklos, renginių salės, trečiame – fondai, individualūs kambariai darbui ir poilsiui, viršutiniame aukšte – atviras vaizdas į miestą.

Pagrindinis renginys vyko Rikhardinkatu bibliotekoje. Susitikimo dalyvius sveikino ir palinkėjo gero darbo Suomijos Helsinkio miesto bibliotekos projektų vadovė Kristina Virtanen.

Suomijos bibliotekų darbuotojos pristatė savo šalies viešųjų bibliotekų sistemą, pagrindinius viešųjų bibliotekų darbo rodiklius, aplankytose bibliotekose pasidalijo darbo patirtimi. Suomijoje šiek tiek kitokia bibliotekų sistema – nėra mokyklų bibliotekų, su mokyklomis dirba savivaldybių bibliotekos. Sostinės regiono bibliotekos yra susibūrusios į skėtinių bibliotekų tinklą HelMet, kuris apjungia Helsinkio, Espoo, Kauniainen ir Vantaa miestų bibliotekas. HelMet elektroninė biblioteka yra pati didžiausia Šiaurės šalyse. Pastaruoju metu Suomijos bibliotekos lygiuojasi į Norvegijos bibliotekas – savitarnos bibliotekos, e. knygos ir kitos el. priemonės bibliotekose, darbas su imigrantais.

GALERIJA