Lieporių bibliotekoje vyko susitikimas su Nerijumi Brazausku

2016 10 11

Daugelis iš mūsų esame skaitę lietuvių rašytojų S. T. Kondroto, A. Škėmos, R. Lankausko ar I. Mero tekstus. Bet ar bandėme juos ,,atrakinti” modernistiniu kodu? Šį kartą Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Lieporių filiale (Tilžės g. 36) susirinkusiems knygų bičiuliams įminti jį padėjo Nerijus Brazauskas – jaunosios kartos Šiaulių literatūrologas, pasirinkęs tyrinėti sudėtingą literatūros reiškinį - modernistinio romano raidą ir linkmes.

N. Brazausko monografija XX a. lietuvių modernistinis romanas: raidos ir poetikos linkmės (2011), anot V. Bikulčiaus, užpildė didžiulę spragą lietuvių literatūrologijoje.

Lektorius perteikė pamatines Vakarų modernistinio romano strategijos, kurias perėmė Lietuvos prozininkai. Buvo analizuojamas modernistinio teksto kūrimo mechanizmas, sutelkiamas dėmesys į „sąmonės srautą“ ir „vidinį monologą“.

Tyrinėtojas išskyrė penkis – klasikinio, avangardistinio, egzistencialistinio, prancūzų „naujojo romano“, Lotynų Amerikos „naujojo romano“ – modernistinio romano modelius. Modernistų kūrybą aptarė pradėdamas Igno Šeiniaus ,,Kupreliu“ ir baigdamas Mariaus Ivaškevičiaus ,,Istorija nuo debesies“. Pirmaisiais modernistiniais lietuvių romanais literatūrologas pripažįsta I. Šeiniaus ,,Siegfried Immerselbe atsijaunina” ir Stasio Leskaičio ,,Spūdus”.

Ne vienas bibliotekos bičiulių pirmą kartą išgirdo apie premodernizmą (I. Šeiniaus „Kuprelis“ (1913), A. Vaičiulaičio „Valentina“ (1936), V. Ramono „Kryžiai" (1947)). Kalbėta apie egzistencialistinio romano (A. Landsbergio „Kelionė" (1954), A. Škėmos „Balta drobulė" (1958)), klasikinio modernistinio romano (I. Šeiniaus „Siegfried Immerselbe atsijaunina" (1934), S. Leskaičio „Spūdai" (1937), I. Mero „Striptizas, arba Paryžius-Roma-Paryžius" (1976), R. Lankausko „Užkeiktas miestas" (1988), R. Gavelio „Vilniaus pokeris" (1989), J. Kunčino „Tūla" (1993), M. Ivaškevičiaus „Istorija nuo debesies" (1998)), Lotynų Amerikos „naujojo romano" (S. T. Kondroto „Žalčio žvilgsnis" (1981), „Ir apsiniauks žvelgiantys pro langą" (1985)) modelius.

Tikimasi, kad šios tyrinėtojo įžvalgos bus gera paskata toliau gilintis į sudėtingą modernistinio meno reiškinį.

Renginys organizuotas vykdant projektą „Visuomeninė mokykla bibliotekoje 2“, kurį dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

LTK Logotipas2

Informaciją parengė Nijolė Petraitytė

GALERIJA