Viktoro Gerulaičio knygos „Virgilijus Noreika: „Ir kur benueičiau...“ aptarimas

2016 05 10

2016 m. gegužės 3 d. į Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Bibliografijos-informacijos skyriuje vykstantį tradicinį Senjorų rankdarbių būrelio užsiėmimą susirinkusios moterys nenagrinėjo, kaip jau įprasta, naujų meninės kūrybos technologijų ir nesigilino į rankdarbių subtilybes. Rūpėjo suderinti būsimos edukacinės išvykos į Palangą organizacinius klausimus - tai ir buvo padaryta antroje užsiėmimo dalyje. O iš pradžių įvyko Viktoro Gerulaičio knygos „Virgilijus Noreika: „Ir kur benueičiau...“ aptarimas. Šios veiklos numatytos Lietuvos kultūros tarybos iš dalies finansuojamame projekte „Aktyvus ir kultūringas senjoras bibliotekoje“, kurį šiemet įgyvendina biblioteka.

Knygos „Virgilijus Noreika: „Ir kur benueičiau...“ aptarimą parengė Bibliografijos-informacijos skyriaus vyresn. bibliografė Eugenija Mačiulienė. Pasak jos, šis leidinys buvo pasirinktas ne atsitiktinai. Visų pirma, tai nauja, 2016-aisiais metais bibliotekos fondus papildžiusi knyga apie įžymų žmogų, puikiai visiems žinomą Lietuvoje ir garsų pasaulyje dainininką, 2015 m. nominuotą Šiaulių miesto garbės piliečiu. Taigi, jubiliejiniais Šiaulių miesto metais ypač smagu pakalbėti apie įžymius šiauliečius. Intriguoja ir knygos autoriaus Viktoro Gerulaičio - muzikologo, pedagogo, daugelio TV laidų ir koncertų vedančiojo ir savito stiliaus asmenybės - pavardė. Jau nekalbant apie tai, kad knyga savo tematika darniai įsipina į meninę-pažintinę-estetinę būrelio užsiėmimų edukaciją.

Metų pradžioje, surinkę kiek įmanoma daugiau knygos egzempliorių, pasiūlėme moterims ją perskaityti ar bent paskaitinėti, nes knyga įspūdinga ne tik savo turiniu, bet ir apimtimi – ją sudaro daugiau nei 400 puslapių. Taigi, kas perskaitė įdėmiai, kas pavartė ar rankose palaikė, tačiau, atėjus laikui, savo nuomonę turėjome visos, kadangi, tikriausiai, nėra tokio žmogaus Lietuvoje, kuriam Virgilijaus Noreikos balsas nebūtų girdėtas nuo jaunystės ar vaikystės laikų, vienokiu ar kitokiu būdu nebūtų žinomos kai kurios gyvenimo ar kūrybinės veiklos detalės. O mūsų būrelio senjoros, kaip liaudyje sakoma, ne iš kelmo spirtos, jos tai jau tikrai turi savo nuomonę ir žodžio kišenėje neieško – tik spėk paskui jas. Ir tiesiogine, ir perkeltine, ir visomis prasmėmis drauge paėmus...

Anot aptarimą organizavusios darbuotojos, sumanymas buvo toks, kad knygą aptartume kaip skaitytojai, todėl, besirengiant jos pristatymui, specialiai nesigilinta į recenzijas ar kritikos straipsnius, kurie galėtų sujaukti įspūdžius, apėmusius perskaičius kūrinį. Norėjosi šilto ir jaukaus pokalbio. Vienas iš knygos kompozicijos ypatumų yra tai, kad joje nėra ištisinės chronologinės aprašomų įvykių sekos: knygos skirsniuose jie kartojasi, skaitytoją užgriūdami įvairiai interpretuojamų gyvenimo ir, ypatingai - kūrybinės, koncertinės veiklos faktų gausa, todėl stengtasi struktūrizuoti ir apibendrinti knygoje pateiktus faktus taip, kad jie neužgožtų dainininko žmogiškosios esmės, tačiau aprėptų gyvenimo ir kūrybinės veiklos visumą, atkreipti dėmesį į mažiau žinomas detales, atskleisti paties dainininko požiūrį, kuris išryškėja iš knygoje pateiktų V. Noreikos dienoraščio ištraukų.

Knygos aptarimui buvo parengtos skaidrės. Jas peržiūrėdamos ir kalbėjomės apie tai, kas paliko didžiausią įspūdį, minėdamos knygoje aprašytas labiausiai įsimintinas, linksmas ar pakankamai sudėtingas garsaus dainininko gyvenimo detales. Moterys sakė, kad knyga iš pradžių daugumą jų nuteikė šiek tiek skeptiškai, gąsdindama savo apimtimi ir aprašomų faktų gausa. Tačiau geriau įsigilinus, ji negalėjo nesudominti. Ne visoms buvo žinoma, kad V. Noreikos senelis ir Jono Avyžiaus tėvas buvo pusbroliai, kilę iš Joniškio rajono, Mėdginų kaimo. Sudomino „šiaulietiškasis“ biografijos laikotarpis: dainininkas iš tiesų vaikystę praleido Šiauliuose, jo mama dirbo kino teatre kasininke, tėvas turėjo didžiausią Šiauliuose siuvyklą. Abiems tai buvo 2-oji santuoka, iš pirmos santuokos tėvas turėjo sūnų – Laimoną Noreiką, tapusį įžymiu aktoriumi ir skaitovu. O Virgilijus jau 7-erių metų vaidino Nykštuką-karaliuką Šiaulių dramos teatre. Šiauliuose šeima išgyveno ir karo metus, po karo persikėlė gyventi į Vilnių...

Renginio metu paskaitėme sudominusias aptariamos knygos ištraukas, klausėmės dainininko muzikinį repertuarą iliustruojančių kūrinių. Skambėjo V. Noreikos atliekama A. Raudonikio daina „Švelnumas“ (žodžiai E. Selelionio), operų repertuarui pristatyti buvo parinktas Nemorino romansas iš G. Donizetti operos „Meilės eliksyras“, labai smagiai nuteikė dar jauno, tautiniais rūbais vilkinčio dainininko 1962 m. atliekamos lietuvių liaudies dainos „Bernužėli, nesvoliok“ vaizdo įrašas, o pabaigai pasiklausėme A. Bražinsko dainos „Ugnelė“ (žodžiai A. Baltakio), kurios žodžius atpažįstame knygos pavadinime, o dainos posmelis „Ir kur benueičiau,/ ir kur bekeliaučiau,-/ toli palei šilą/ ugnelė kūrenas...“ parinktas knygos moto ir yra tarsi jungiamoji visos knygos gija. Pats autorius teigia, kad „ši kukli knyga tėra nuoširdus, bet toli gražu ne visa apimantis žvilgsnis į didžio dainininko spindinčią kūrybą ir gyvenimą.“

Informaciją parengė Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Bibliografijos-informacijos skyrius

KT logo

 

GALERIJA