Skaitytojų aptarnavimo skyriuje – tapybos ant šilko paroda „Lietuvos vyčio istorija“

2015 03 10

Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriuje atidaryta projekto „Jaunimo savanoriška tarnyba“ savanorės Simonos Staniulytės tapybos ant šilko paroda „Lietuvos vyčio istorija“. Piešiniuose autorė atskleidžia ir per savo požiūrio prizmę perleidžia Lietuvos istorinio simbolio – vyčio – vystymąsi tiek istoriografijoje, tiek Lietuvos dailėje.

Autorė, išnagrinėjusi istorinius šaltinius, nusprendė parodoje vaizduoti ne tik paties vyčio kitimą Lietuvos mene, bet ir simbolius, vartotus valstybės valdovų iki dabartinio herbo atitikmens atsiradimo. Tokiu simboliu S. Staniulytė pasirinko pėstininką – LDK didžiojo kunigaikščio Vytauto naudotą iki vyčio. Pėstininkas – smulki figūra tiek šachmatuose, tiek kare, bet jis puikiai atspindi pagrindinius tikro kario įsitikinimus: žengti į kovos verpetą drąsiai, palikus baimę užnugary.
Todėl parodoje atsiranda du pėstininko atvaizdai – ramaus, susikaupusio, pasiryžusio kovai ir jau tos kovos įkarštyje kovojančio, apsupto tarsi ugnies sparnų. Tokia ir Lietuvos pasipriešinimo istorija – ne visada turėjome galimybę ginklu ir aktyviais, visuomenei matomais veiksmais gintis nuo okupanto rankos.
Taip mūsų istorijoje atsiranda rezistentų, slaptų draugijų, kurių nariai pogrindyje darbavosi dėl lietuvybės išsaugojimo, kai ginkluotas pasipriešinimas buvo negailestingai sunaikintas. Iš čia kyla ir posakio „Plunksna galingesnė už kardą“ prasmė, nes raštu ir lietuvišku žodžiu mes išsikovojome tautos išlikimą ir nesvarbu, kad tylųjį pasipriešinimą vaizduojantis pėstininkas taip pat su šarvais ir skydu – tai simbolinė, dvasinė ginkluotė.
Likę trys eksponatai – įvairiuose šaltiniuose rastų vyčio atvaizdų interpretacija, kuriai itin svarbi baltiškoji simbolika, juk vytis atsiranda Lietuvos simbolikoje dar iki krikšto. Todėl vienas iš paveikslų papuoštas baltų segės ir kryžiaus motyvais bei kviečių varpomis, simbolizuojančiomis mūsų šaknis, kurios visada buvo giliai susipynusios su gimtąja žeme.
Antrasis vyčio atvaizdas vaizduoja raitelį ant balto žirgo šuoliuojantį virš Gedimino pilies – tai taip pat metafora, simbolizuojanti, kad visais amžiais Lietuvą, kurią suponuoja Gedimino pilis, gynė drąsūs kariai, savo kūnu užstodavę tėvynę ir jos valdovus.
Na ir paskutinis vyčio atvaizdas – tai visiems mums gerai žinomas tradicinis herbas raudoname fone. Raudona reiškia už tėvynę išlietą kraują, o baltas raitelis – vilties ir laisvės simbolis.
Taigi matome, kokia gili mūsų valstybės simbolikos istorija. Nepamirškime jos ir artėjant kovo 11-ajai, ir savo kasdienių darbų verpete, prisiminkime vyrus ir moteris, tiek kardu, tiek plunksna gynusius mūsų laisvę ir branginkime ją.

GALERIJA